Nors jau daug iššnekėta, išsidalinta, išplatinta, tačiau dar kartelį norisi sugrįžti į bronzines FK "Merkinė" varžybas, vykusias praėjusį sekmadienį Prienų "Miško baravyko ir kazlėko" stadione.
Po skambaus spyrio į mėnulį praėjusio savaitgalio varžybose prieš "Centrą", šį kartą merkiniškiai į susitikimą važiavo net iš trijų krypčių: mylimos Merkinės, gerbiamos Varėnos, pižoniško Vilniaus.
Susikaupę veidai, tampomi raumenys, amortizuojami kamuoliai, trys ultros ir dar iki rungtynių susipykę varžovų žaidėjai - tokio konteksto supami merkiniškiai žengė į aikštelę.
O aikštelėje buvo visko.
Vėlgi išryškėjo koordinacijos tarp atskirų grandžių stygius: tai gynyba nepasijungia, tai saugai pamiršta centrą, tai puolėjas nespėja bėgti po aštraus perdavimo. Visgi, kol gynyba kantriai kūrė dirbtines nuošales ir stabdė greitus bei techniškus Prienų puolėjus, saugai ir Vytas sugebėjo sukurpti bent tris šimtaprocentines progas, kurių, deja, neišnaudojo. Varžovai pirmąjį kėlinį beveik neturėjo galimybių, o jei jų atsirasdavo - Airingas šast ir vietoje. Išvada po pirmojo kėlinio - treniruočių ir praktikos stoka (kai kurie lošia 3 kartu per savaitę, kai kurie - nė karto ir dar alaus išgeria).
Per pertrauką vyravo tyla, kurią trumpai perskrodė tradiciškai įdomi Defo istorija į ausį, Mindei Š. atsivėrusios ryškesnės pasaulio spalvos ir Alytaus "Aukuro" atstovų gliaudomų "semkių" aidai. Bet kokiu atveju, jautėsi įtampa ir apmaudas dėl neišnaudotų progų.
Galbūt dėl to beveik pusę antrojo kėlinio tik atsimušinėjome ir malėmės savo sukurtame chaose. Viskas galėjo baigti dar blogiau, nes po Dymos klaidos vietinis "Karčė" išėjo vienas prieš Airingą, tačiau pastarasis sužaidė superypatingai. Fuu... Matyt po šio šalto dušo nutarėme neriziguoti nemunaičiais ir ugnerom bei ramiai miegoti jau po šių varžybų.
Keletas sėkmingų perdavimų aikštės viduryje ir link varžovų vartų, Vytas išbėga į dvikovą su priešininkų vartininku ir įprastu būdu "tiesiai per aplinkui apeinant apskritimą" mušą įvartį. Jau ramiau, bet laikas vis nesibaigia.
Po kelių minučių mūsų laimei pasižymėjo vietinis "Karčė" ginčytiname žaidybiniame epizode pratrūkęs ir išsikeikęs teisėjų atžvilgiui 9 su pusę savaitės į priekį. Atsiradusios "tuštumos" leido suregzti dar vieną ataką: Vytas ir vėl gavo juvelyrišką perdavimą bei padvigubino rezultatą. Jau daug ramiau.
Liko 15 minučių ir kiek perdaug atsitraukėme į gynybą, dėl to varžovai sukūrė bent dvi itin pavojingas progas. Išgirstame teisėjo švilpuką ir tampame bronziniai, jau antrą sezoną iš eilės.
Nors žaidėme klampiai, tačiau kiekvieno asmeninis indėlis buvo toks didelis, jog to užteko pergalei.
Be tradiciškai pasiaukojančiai žaidusių ekipos lyderių (ne paslaptis, kas tai tokie) ir pagrindinės sudėties žaidėjų verta pažymėti gana sėkmingą Mato įsijungimą (vyrukas, mestas į pačia peklą nesutriko ir nesugadino reikalo), Audės kovingumą gynyboje, kaip visada - Irmio patirtį.
Ką gi, laukiau paskutinė dvikova prieš Nemunaičio kultūrizmo ir sambo čempionus bei Ugneros atstovus. Reikia pergalių ir Aukuro pralaimėjimų.
P.s. po varžybų dar ilgai kalbėjom, ultros pavaišino apynių šampanu, aptarėm viską nuo Veisėjų futbolo iki Varėnos rankinio ir Reaktoriaus "galavalomų". Team spirit, nekitaip.
Varžybų foto - http://www.kvitrina.com/ (skiltis "Galerijos")
2 komentarai:
Geras komentaras ;) Gal rimtai koki feuer werk uztaisom sestadieni?
bus proga;)
Rašyti komentarą