2009 m. birželio 1 d., pirmadienis

Merkinei nepavyko užgęsinti aukuro: pralaimėta 2:3

SFL Alytaus čempionatas ir vėl sugrįžo į Merkinės El stadio centrale. Nors buvo karšta, nors kurmiai (kaip iš lenkiškų serialų vaikams) ir vėl paruošė tikrą minų lauką, nors žolė užaugo aukščiau nei tikėtasi, bet tai nenumalšino rimto Merkinės vyrų nusiteikimo.
Svečiai, atvažiavę firminiu autobus, suskubo apžiūrėti smarkiai sužėlusios vejos. Alytiškiai nustebino miestelėnus apsirėdę garbingom žaliai baltom aprangom, be to, buvo sutiktas ir seniai matytas iš krepšininko į futbolistą pavirtęs Kolega (paskutinį kartą matytas gimnazijos krepšinio aikštelėje legendiniais Vasario 16-osios turnyro laikais).
Rungtynės prasidėjo be didelių įžvalgų. Abi komandos stengėsi užsitikrinti kamuolio valdymo kontrolę bei pranašumą priešininkų baudos aikštelėje. Alytiškiai sistemingai kėlė aukštus kamuolius link merkiniškių vartų ir laukė gynėjų klaidos. Merkiniškiai bandė žemais perdavimais į aštrias žaidybines situacijas išvesti savo greitus saugus ir puolėjus. Neabejotinai, lygi kova prasidėjo nuo pirmųjų susitikimo minučių.
Nepraėjus nė 10 minučių, po greitos svečių atakos, kamuolys pateko į baudos aikštelės prieigų viduryje stovinčio alytiškio kojos ir šis gražiu, lengvu ir technišku smūgiu nuginklavo vėl į komandos pagrindą grįžusį Šarą.
Atsako greitai laukti nereikėjo. Dešiniame gynybos krašte prasidėjusi ataka persimetė į saugų liniją, kur Plytnikas, po efektingo prasiveržimo ir klaidinančių judesių, skersavo kamuolį į alytiškių baudos aikštelę ir Brindza efektingu smūgiu galva išlygino rezultatą.
Deja deja, svečiai neliko skolingi. Sumaištis prie Šaro vartų, Defas išsmūgiuoja kamuolį iš vartų, bet pataiko į Brindzos galva ir...įvartis. 1:2.
Bet tuo įdomybės nesibaigė. Kamuolys ir vėl pateko į reaktyvinio Varėnos talento Plytniko kojas, šis prasiveržė bene per puse aikštelės ir sužaudė Aukuro vartininką smūgių į kairį vartų stačiakampį. 2:2.
Po tokio įvarčių lietaus žaidimas kiek nurimo ir komandos išėjo ilsėtis esant lygiam rezultatui.
Antrajame kėlinyje susitikimo eiga nesikeitė. Alytiškiai kiek daugiau kontroliavo kamuolį, nevengė aukštų kamuolių, gana sėkmingai kėlė kampinius ir, be abejo, be didelių ginčų kamuolį atiduodavo Nr. 10 (skildo legenda, kad jis žaidęs "Alytį" - matėsi). Merkiniškiai pabandė išnaudoti abu aikštelės kraštus, tiesa, vis dažniau atakos strigo dar centre.
Prie merkiniškių baudos aikštelės teisėjas paskyrė baudinį, Šaras ilgai statė sienelę, tačiau Nr. 10 suktu smūgiu vėl išvedė savo komandą į priekį. 2:3.
Nenuleidę rankų, net ir praradę Šarą (stojo bezbožnai nepailstantis Defas), net ir kepinami saulės merkiniškiai puolė į ataką. Dymai pasislinkus į priekį atakos suaktyvėjo ir prie alytiškių vartų vis dažniau kildavo gaisrai. Likus mažiau nei 10 min. buvo šauta į virpstą, po to iki įvarčio trūko vos kojos kyštelėjimo. Tiesa, ir Aukuro vyrai vos nepasinaudojo merkiniškių šturmu keletą kartų pavojingai spurtuodami link baudos aikštelės. Deja, pritrūko laiko bei sėkmės, o ir varžovai demonstravo šaltakraujiškumą (nors biškį ir šnekoriai buvo, bet nepiktai :)).
Taigi pralaimėta po geros kovos. Puikiai šįkartą sužaidė Plytnikas, kaip visada stabilumą demostravo Dyma, kiek pavargęs atrodė kapitonas, aktyviai progų ieškojo Mindė, Vytas, energijos nestokojo Modė, Mindė ir kt. Dėkui Šarui, jog sugrįžo, laukiam sveikstančio Borios. Kol kas esame 3 ir galimybės kilti priklausys nuo artėjančių varžybų prieš Jiezną. Neslėpkim - itin svarbu laimėt. Kaupiamės, stengiamės ir mums pavyks!
P.s. Ačiū sirgaliams. Dėkojame kaip visada korektiškam teisėjui, sėkmės varžovams.
Deivis

Komentarų nėra: