VFL VI turas: niekas nenorėjo mirti

Merkinė - Šilas, 3:1

Tai buvo varžybos, kurias istorijos metraštininkai ir sirgaliai prisimins ne dėl gražaus futbolo, įspūdingų įvarčių, o dėl, nepabijokime to žodžio, gėdingo vienos iš komandų pasirodymo, susijusio su nesportišku elgesiu, nesveikomis emocijomis ir net dvejomis raudonomis kortelėmis.
Prasidėjus varžyboms, atrodė, jog viskas vyks kovingai, bet korektiškai. Tiek Merkinė, tiek Šilas išties buvo lygiaverčiai varžovai. Nors ir gana lėtai, bet užtikrintai, tai viena, tai kita ekipa rezgė atakas. Pirmojo kėlinio pradžioje dominavo merkiniškiai, į pabaigą - Šilas. Nuo įvarčių svečius gelbėjo gynybinė grandis, susigrąžinusi savo žvaigždę Linčių, o šeimininkus - įspūdingas vartininko žaidimas. Pailsėti komandos išėjo įsivaizduojamai Varėnos stadiono švieslentei skelbiant rezultatą 0:0.
Antrojo kėlinio pradžioje rungtynių iniciatyvą į savo rankas perėmė Šilas, tuo tarpu merkiniškiai retomis atakomis grasino priešininkų vartams. Visgi po sumaišties baudos aikštelėjo Vytas pelnė pirmą įvartį į Šilo vartus ir nuotaika stipriai pagerėjo.
Varžybų įtampa didėjo, nes šiliečiai nuolat prieštaravo teisėjui Algiui dėl kontaktinio (nieks ir nesiginčija, toks mūsų stilius, už tai ir patys gauname geltonų ir raudonų kortelių įvairiuose turnyruose) merkiniškių žaidimo. Vienos atakos metu dėl nežinomų priežasčių "susibiesinęs" varžovas grubiai sustabdė Mindę ir už tai pelnytai gavo raudoną koretelę. Pasipiktinę šiliškiai puolė taikųjį teisėją Algį ir šis nepagailėjo antrosios raudonos koretelės pastariesiems. Po tokio tikėto-netikėto sprendimo Merkinė Brindzos (?) ir to paties Vyto dėka padidino rezultatą iki 3:0. Šiliečiai, žaisdami mažumoje, sistemingai stengėsi traumuoti varžovų žaidėjus ir jiems, beje, neblogai sekėsi. Keletą kartų teisėjas netgi gavo kapitono Brindzos pasiūlymą nutraukti varžybas. Boriai prasileidus "pachmielingą" įvartį , šios itin nervingos rungtynės baigėsi rezultatu 3:1.
Galime pasidžiaugti 3 taškais, ir, berods, 3 pozicija turnyrinėje lentelėje po I VFL rato.
O Šilas? Nuoširdžiai, be jokios ironijos ir pykčio, linkime atstatyti komandinę dvasią (nes mušantis tarpusavyje ji susilpnėja), atgauti jėgas ir pradėti žaisti futbolą. Lauksime Merkinėje ir tikėsimės gražaus, atkaklaus žaidimo.
Šios rungtynės neišaiškino nugalėtojo, nes viena iš komandų tiesiog pasidavė.

Dėkojame mus palaikiusiems ultroms - mokytojui Šapalui, Šarui (jei ne Rytis ir opera - būt gražiausias komandos narys), vyr. Glavickui (su dviraciu atlėkusiam nuok pirmos varėnos).

DNS inf.