Jau antrus metus iš eilės dalyvavome Vilniaus "Žalgirio" futbolo klubo sirgalių organizuotame futbolo turnyre, skirtame laisvei ir sportui. Aikštelėje nuo pat ankstyvo ryto simboliškai paminėjome Sausio 13 d., taip pat įsijungėme į akciją, palaikančią ukrainiečius brolius Pavličenko, kurių istoriją galite sužinoti ČIA.
Turnyrine dalyvavo "Ariogalos", "Pietų-4" pirmoji komanda, "Pietų-4" antroji komanda,"Sakalai", Akademija "Žalgirietis" ir, be abejo, FK "Merkinė".
Iš Merkinės nepatingėjo atvažiuoti Arūnas Glavickas, Martynas Kriukonis, Povilas ir Lukas Milaševičiai, o sostinėje juos pasitiko vietiniai emigrantai Aivaras Brindza, Šarūnas Kirkliauskas, Mindaugas Šapalas, Linas Švilpa ir šių eilučių autorius.
Varžybos vyko formatu 5x5, rato sistema, be teisėjo, bet draugiškai ir korektiškai.
Žinodami, kad žolė mums patinka labiau nei cementas ar medinės grindys, kiek nerimaudami išėjome į aikštę pirmojoje dvikovoje prieš "Ariogalos" futbolo atstovus. O veltui, nes, nelaukdami kol ateis pavasaris, ėmėmės gaivališkai gimusios taktikos "spausk varžovą dar persirengimo kambaryje". Taktika pasitvirtino, varžovas sutriko, o vienas po kito Arūnas, Lukas, Povilas pelnė įvarčius. Ariogalos futbolininkai į tokį pasiūlymą atsakė nevienareikšmiškai - pelnė vieną įvartį į Martyno saugomus vartus, tačiau bendromis pastangomis nuliūdino ir savo vartų sargą.4:1.
Antrajame mače mūsų laukė tvirti vaikinai iš Vilniaus "Sakalų" krepšinio klubo sirgalių gretų, tačiau jų jėga mūsų neišgąsdino, nes ant marškinėlių visgi turime užrašą "Merkinė" :) . Kieta kova, keletas nedidelių traumų, daugybė neišnaudotų progų, bet - 1:0. Švieslentės nulių žudikas - Arūnas!
Tretieji varžovai - futbolo akademijos "Žalgirietis" talentai, kurių per septynis klubo gyvavimo metus buvome sutikę pakankamai. Ir šį kartą, kaip dažniausiai būdavo, laukėme katorgiško užvaikymo, nematytų klaidinančių judesių ir kitų futbolo pieskų. Deja ar ne deja, bet šį kartą visų anksčiau aptartų dalykų sulaikė varžovai. Vardinu iš eilės. Bendras rezultatas - 7:1. Po vieną Mindaugo ir Povilo įvartį, du taiklūs Luko šūviai ir...įkvėpkit oro...Arūno hat-trick'as. Voila :)
Ką gi, turnyre beliko sužaisti tik su stipriausiais varžovais iš Pietų-4 tribūnos. Pirmosiose varžybose prieš antrąją žaliai baltų ekipą pagaliau gavome šaltą dušą. Dėl skirtingų Martyno ir šių eilučių autoriaus Morzės abėcėlės naudojimo interpretacijų gynyboje praleidome du, nepabijokim, kvailus įvarčius. Likus mažiau kaip 5 minutėms iki varžybų pabaigos padarėme tai, ką amerikiečiai vadina, where the magic happens :) Šturmas pasisekė 110 proc. - du išlyginamuosius įvarčius pelnė Arūnas, o į priekį išvedė Povilas.
Antroji dvikova arba finalas prieš Pietų-4 pirmąją komandą ir priminė lemiamas varžybas. Greitas tempas ir paskutinių jėgų rezervai. Deja, šia ir užkliuvome. Stabiliau ir ramiau žaidę žaliai balti pelnė du įvarčius, į kuriuos atsakėme vienu Povilo smūgiu ir...pritrūko laiko.
Taigi iš Vilniaus ir toliau vežame sidabrą, kada nors parvešime ir aukso :)
Turnyro įvykis, gamtos reiškinys, geriausias ir rezultatyviausias žaidėjas - Arūnas Glavickas (7 įvarčiai). Džiaugiamės su Tavimi, Defai, ir siunčiame linkėjimą: "Kaip gerai, kaip gerai, kaip diviatkėn įvarai".
Ačiū organizatoriams, žaidusiems, iki!
P.s. Foto - vėliau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą